Vasarą skubame „pagauti“ kuo daugiau saulės spindulių, norime gražiai įdegti, dalis poilsiautojų vyksta atostogauti į šalis, kur saulėtų dienų daugiau ir ultravioletinės (UV) spinduliuotės intensyvumas kelis kartus didesnis nei Lietuvoje. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis dažnai pamirštame, kad UV spinduliai ne visada naudingi mūsų sveikatai. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kaip turėtumėme elgtis saulėtomis dienomis, ir kaip saugoti savo odą nuo UV spindulių.

Žemės paviršių daugiausia pasiekia UVA (94–95 proc.) ir UVB (5–6 proc.) spindulių

UV spinduliuotė – nematoma, saulės elektromagnetinės spinduliuotės spektro, esanti už matomosios šviesos srauto, dalis.

Pagal biologinį poveikį UV spinduliuotės spektras dalijamas į tris grupes:

• UVA spinduliai yra patys ilgiausi, skverbiasi į giliausius odos sluoksnius.
• UVB spinduliai skverbiasi iki epidermio, skatina vitamino D gamybą, veikia antiseptiškai, sukelia nudegimus ir pigmentaciją.
• UVC spinduliai – pavojingiausi, tačiau trumpiausi ir nesiekia Žemės – nuo jų apsaugo ozono sluoksnis.

UV spinduliuotės poveikis sveikatai

Skirtingai nei rentgeno, UV spinduliai skverbiasi ne taip giliai, todėl pasiekia tik odą. Odoje esantis cheminis pigmentas melaninas, sugerdamas UV spindulius, apsaugo audinius, todėl parudavimas yra natūrali apsauginė kūno reakcija į UV spinduliuotės poveikį.

Mažos UV spindulių dozės žmogaus organizmui būtinos. UV spinduliai skatina vitamino D gamybą odoje (net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino D gauname su maistu), jo trūkstant vystosi kaulų ligos (vaikams – rachitas, suaugusiems – osteomaliacija). Taip pat UV spinduliai veikia antibakteriškai ir antiseptiškai, palengvina kai kurių odos ligų simptomus.

NVSC specialistai mėgautis saulės spinduliais pataria saikingai, nes oda dėl tiesioginio spindulių poveikio gali ne tik įdegti, bet ir nudegti. Gavus didesnę UV dozę ant odos, oda gali išsausėti, atsirasti pūslės, paraudimas, patinimas, pigmentinės dėmės ar bėrimai. Taip pat gali ištikti šilumos smūgis, kuris pasireiškia galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu. Taip pat galima ūmi organizmo dehidratacija, ypač tai būdinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms. Dėl ilgalaikio UV poveikio gali atsirasti ir akių pažeidimai. Neatsakingas elgesys susijęs su deginimusi saulėje gali lemti kancerogeninius pokyčius – ne retu atveju susergama odos vėžiu.

Kam labiau kenksmingas UV poveikis?

UV spindulių poveikis – kaupiamasis, todėl odą nuo saulės reikia pradėti saugoti jau vaikystėje. Tyrimais įrodyta, kad net 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje, tačiau jų padariniai išryškėja tik po dvidešimties ar net trisdešimties metų. Be to, vaikų oda lyginant su suaugusiaisiais dėl struktūrinių skirtumų yra jautresnė UV spinduliuotei, todėl vaikus iki 1 m. rekomenduojama visiškai apsaugoti nuo tiesioginės saulės šviesos, pvz., sukuriant šešėlį.

Didžiausias UV spindulių kiekis mus pasiekia giedrą vasaros vidurdienį tarp 11 ir 14 val. Žmonės, pagal odos, plaukų bei akių spalvą, ir kaip greitai žmogus įdega arba nudega,  skirstomi į šešis fototipus:

• I tipas – šviesi, rausvo atspalvio oda (oda niekada neįdega, bet visada nudega).
• II tipas – šviesi, strazdanota, jautri oda (visada nudega, kartais įdega).
• III tipas – šviesiai rusva, nejautri oda (kartais nudega, visada įdega).
• IV tipas – nejautri, tamsi oda (niekada nenudega, visada įdega).
• V tipas – tamsiai ruda oda (labai retai nudega ir labai lengvai įdega).
• VI tipas – juoda oda (niekada nenudega, įdega labai lengvai).

Ypatingai atsargiai mėgautis tiesioginiais saulės spinduliais reikėtų labai šviesią ir strazdanotą odą, šviesius ar rudus (rausvus) plaukus ir mėlynas akis, daug apgamų  (I ir II tipo odą turintiems žmonės) bei didelį polinkį į nudegimą turintiems asmenims.

Kaip tinkamai apsisaugoti nuo kenksmingų saulės spindulių?

Norint sumažinti žalingą UV spindulių poveikį odai, rekomenduojama nuolat naudoti nuo UV spinduliuotės apsaugančias priemones, kurios blokuoja arba išsklaido ultravioletinę spinduliuotę. Dažniausiai naudojami apsauginiai kremai, turintys SPF skaičių. SPF (angl. Sun Protection Factor) – tai apsaugos nuo saulės skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia buvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį pasiekiančių UVB spindulių. Didesnė SPF reikšmė – stipresnė apsauga, efektyviau sulaikomi UVB spinduliai.

Kad apsaugos priemonės (kremai, losjonai) atliktų savo paskirtį, būtina teisingai naudoti ir laiku atnaujinti. Apsauginius kremus su SPF rekomenduojama tepti 30 min. prieš einant į lauką. Kartoti kas 2 val. (jei gamintojas nenurodė kitaip) ir būtinai po kiekvieno maudymosi.

Priemonės, kurios taip pat apsaugo nuo UV spindulių:

• Apranga. Saulėtomis dienomis patariama dėvėti natūralaus pluošto drabužius. (rekomenduojamos ilgos kelnės ir viršutinės dalies drabužiai ilgomis rankovėmis).
• Galvos apdangalas. Patariama dėvėti plačiakraštes skrybėles arba kepures su snapeliu.
• Vengti tiesioginės saulės spindulių, ypač nuo 11 iki 16 val. Rekomenduojama likti šešėlyje, o saulės vonioms skirti ankstyvą ryto ar vėlesnės popietės laiką.
• Akių apsaugai naudoti akinius su UVA ir UVB filtrais. Atkreipiame dėmesį, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių.
• Gerti daug skysčių: mineralinio vandens ar vandens su citrina, šviežių sulčių, kurias galima praskiesti vandeniu, arbatos. Vengti putojančių, kofeino turinčių gėrimų, nes juos vartojant audiniai netenka daug vandens.
• Stebėti UV spinduliuotės indeksą (UVI), t. y. rodiklį, įvertinantį UV spinduliuotės intensyvumą.  Kuo aukštesnės UVI indekso reikšmės yra fiksuojamos, tuo stipriau UV spinduliai sukelia neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (ypatingai pažeidžiama oda ir akys).  Lietuvoje UVI svyruoja nuo 1 (žemas) iki 8 (labai aukštas).
• Atkreiptinas dėmesys, kad iki šios dienos nėra visiškos apsaugos priemonės nuo UV  spindulių, todėl rekomenduojama nuolat ir kompleksiškai naudoti nuo UV apsaugančias priemones.