Neatrasto lobio ieškojo 2-oji vaikų sveikatinimo stovyklos pamaina
Rugpjūčio 2-ąją baigėsi antroji šiais metais, tris dienas trukusi vaikų sveikatinimo stovykla „Neatrastas lobis“.
Dvi dešimtys stovyklautojų pirmąją dieną pradėjo nuo tradicinės mankštos, susipažino ir diskutavo apie tai, ko tikisi ir kas laukia šioje stovykloje. Susipažinti reikia ne tik vieniems su kitais, bet ir su stovyklos apylinkėmis! Vaikai tądien aplankė Pabalčių, Milžavėnų piliakalnį. Vėliau išbandė „Mafijos“ žaidimą, žiūrėjo trumpametražį filmą apie išankstinius nusistatymus ir kitų šalių kultūrą, jį analizavo bei aptarė. Tądien įvyko ir pirmasis stovyklos CornHole turnyras! Po skanios vakarienės – refleksija, kurios metu aptarė dienos įspūdžius.
Antroji stovyklos „Neatrastas lobis“ diena prasidėjo nuo mankštos ir diskusijų, subalansuotų psichinės sveikatos stiprinimui. Tuo pačiu stovyklautojai trumpam patapo aktoriais – vaidino emocijas ir taip bandė geriau jas suprasti. Žinoma, neapsieita ir be sportinių veiklų bei laiko, skirto savo pomėgiams tokiems kaip žvejyba, piešimas, knygos skaitymas, gamtos tyrinėjimas ir pažinimas. Vėliau laukė akademijos ir darbas grupėse. Vaikai išmoko naudotis kompasu, žemėlapiu, susipažino su laužų tipais ir turėjo galimybę visa tai išbandyti praktiškai. Taip pat prisiminė turintys lytėjimo pojūtį bei tikrino pasitikėjimą vienas kitu. Šiek tiek laiko skirta ir meno terapijai – savo emocijas ir nuotaiką stovyklautojai išreiškė piešdami ant vazonų.
Trečiadienis prasidėjo nuo naktinio žygio. Jo metu komandos praktiškai įtvirtino įgytas žinias apie žemėlapių skaitymą, naudojimąsi kompasu, prisiminė tai, ką žino apie senuosius lietuvių dievus, bandė išspręsti fizikinių reiškinių veikimo principus. Grįžę į stovyklavietę tekant saulei, maždaug 6 ryto vaikai skubėjo ilsėtis. Pailsėję ir atgavę jėgas aptarė ką nuveikė per visas dienas ir įsivertino išsikeltus lūkesčius. Tądien taip pat diskutuota apie paauglių kasdienybę, problemas, kalbėtasi apie santykius su draugais, tėvais, mokytojais, kelti patyčių, motyvacijos, pasitikėjimo savimi klausimai ir ieškota atsakymų. Vaikai turėjo laiko apmąstyti savo norus, tikslus ir mokytis sąmoningo svajojimo. Kiekvienas savo svajonę vizualizavo piešdamas ant vazono, vėliau diskutuota apie tai, kad siekiant tikslų paprastai sutinkamos kliūtys ir tai iliustruota nesėkmės veiksmu – savo išpuoselėtus darbus vaikai paleido kristi žemyn, šie tapo margomis šukių krūvelėmis. Ir tai buvo ne pabaiga, tai – tik sunkaus kelio link svajonės dalis. Nelengva buvo vieną prie kitos lipdyti vazonėlių šukes, tačiau – verta. Po ilgo ir kruopštaus darbo vaikų svajonės sužydo gėlėmis meniškai sulipdytuose vazonuose.
Tikimės, kad akimirksniu prabėgusios trys dienos stovyklautojams dovanojo neišdildomų įspūdžių ir dar labiau praturtino šios vasaros atostogas. Vienas didžiausių iššūkių ir siekiamybių stovyklos metu – paaugliams įrodyti, kad šauniai praleisti laiką galima ir be išmaniųjų technologijų. Manome – pavyko! Dėkojame Pabalčio sodybos šeimininkams, stovyklos vadovams, vaikams ir jų tėveliams. Mūsų visų tikslas – sveikesnė ir aktyvesnė jaunoji karta! Atsižvelgiant į daugybę teigiamo atgalinio ryšio ir jaučiant didžiulį susidomėjimą jau šiandien žadame – kitais metais stovyklų bus dar daugiau, o jų turiniu bandysime nustebinti net ir visko mačiusius. Iki kitos vasaros!
