Profesiniai odos navikai

Profesinės odos ligos – tai odos, jos priedų, gleivinių pažeidimas, sukeltas, sąlygotas, palaikytas arba apsunkintas darbinėje aplinkoje esančių veiksnių poveikio. Diskusija apie profesines odos ligas, taip pat ir profesinį odos vėžį, yra svarbi, tačiau profesinė ligų išsivystymo priežastis dažnai lieka neįvertinta dėl informacijos stokos.

Paplitimas

Profesinių odos ligų tema yra aktuali, nes tai antra dažniausiai nustatoma profesinio nedarbingumo priežastis daugelyje išsivysčiusių šalių. Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, sergamumas odos piktybiniais navikais didėja, tačiau profesinės kilmės onkologinės ligos nenustatomos. Profesiniai odos navikai yra daug dažnesni, nei nustatoma, vien dėl savo klinikinio panašumo į odos navikus, atsiradusius ne dėl profesinių priežasčių.

Tikslių paplitimo rodiklių nebuvimą patvirtina ir 2010 m. Lietuvos Respublikos profesinių ligų Valstybės registre užregistruoti tik 2 vyrų ir 5 moterų odos ir poodžio profesinės kilmės ligų atvejai per metus – t.y. labai žemas rodiklis. Analitiniame tyrime apie profesinių ligų diagnostikos problemas Lietuvoje nurodoma, kad darbuotojams trūksta informacijos apie profesines ligas ir jų nustatymą arba jie vengia profesinės ligos nustatymo bijodami netekti galimybės dirbti. Nepakankama ir gydytojų, turinčių įtarti profesinę ligą, kvalifikacija profesinės sveikatos srityje, profesinių ligų tyrimo ir nustatymo sistema yra sudėtinga ir paini, o profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai neefektyvūs.

Odos navikams išsivystyti rizikingos profesijos

Pagrindinėms didelės rizikos profesijoms priklauso: lauko darbuotojai (kaminkrėčiai, žemdirbiai, kelininkai, statybininkai, stogdengiai, suvirintojai, oro ir jūrų transporto įgulos atstovai, gidai, lauko sporto šakų atstovai (ultravioletinių (UV) spindulių apšvita); sveikatos priežiūros ir atominės energetikos atstovai ( radiologai, odontologai, rentgeno technikai ir kiti su radioaktyviomis medžiagomis (jonizuojančioji spinduliuotė) dirbantys asmenys); darbininkai dirbantys su dervomis, degutu ir naftos produktais.

Diagnostika

Lietuvoje profesinę ligą įtaręs asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas turi išsiųsti darbdaviui, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai apskrityje specialų pranešimą apie įtariamą profesinę ligą. Pranešimai apie įtariamą profesinę ligą registruojami Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose ir tą pačią dieną įvedami į Valstybinės darbo inspekcijos kompiuterinę informacinę duomenų bazę, taip pat registruojami Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėse įstaigose apskrityse. Profesinės ligos priežastis tiria komisija, į kurią įeina Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje vadovo paskirtas specialistas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo paskirtas gydytojas, įtaręs profesinę ligą. Įtariamos profesinės ligos priežastys turi būti ištirtos per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie profesinę ligą užregistravimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniame skyriuje. Profesinės ligos diagnozę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nustato darbo medicinos gydytojas, turintis šios veiklos licenciją, taip pat už- pildo ir grąžina komisijos pirmininkui profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą. Profesinių ligų valstybės registro tvarkymo įstaigai komisijos pirmininkas per 3 darbo dienas nuo akto surašymo užpildo ir išsiunčia nustatytosios formos profesinės ligos kortelę. Profesinės ligos registruojamos Profesinių ligų valstybės registre ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teritorinėje įstaigoje, Profesinių ligų valstybės registro nuostatų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nustatyta tvarka.

Prevencinės priemonės

Dirbantys ar dirbę pavojingomis sąlygomis pacientai patys turėtų reguliariai tikrintis savo odą ir reikalauti, kad būtų periodiškai tiriami specialistų.

Be abejo, būtų idealu, jei odos ligų prevencija darbo aplinkoje būtų atliekama visiškai pašalinant odos navikų rizikos veiksnius. Kai tik įmanoma, darbo vietoje reiktų apsvarstyti visų galimų kancerogenų pakeitimą ne kancerogenais.

Kasdieninė apsauga nuo saulės spindulių viso gyvenimo ekspoziciją UV spinduliais gali sumažinti daugiau nei 50 proc. Jei tik įmanoma, sudarant grafiką, reikėtų riboti buvimą saulėje vidurdienį, taip pat daryti pietų pertraukas šešėlyje. Jei darbas negali būti stabdomas, svarstytina darbuotojų rotacija.

Profesinė liga yra priežastis nustatyti darbingumo lygį. Pacientai po Lietuvos neįgalumo ir darbingumo tarnybos atlikto darbingumo lygio vertinimo gali pasinaudoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamomis profesinės reabilitacijos programomis.

Indrė Klusaitė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė

Informacijos šaltiniai: